Niekada nemaniau, kad domėjimasis menu vieną dieną virs projektu.
Viskas augo pamažu - su kiekvienu atradimu, nauja pažintimi, su kiekvienu objektu, privertusiu stabtelėti ir pasidomėti giliau. Ilgainiui šis kelias įgavo RARITUS vardą.
Bėgant laikui keitėsi objektai, jų savininkai, kaupėsi patirtys, pažintys ir istorijos. Tačiau vienas dalykas nesikeitė - mano santykis su menu.
Ilgainiui supratau, kad domėjimasis menu nėra vien žinių kaupimas ar gražių daiktų paieškos. Tai ir tam tikras būdas matyti pasaulį. Pastebėti tai, pro ką kiti galbūt praeina nesustoję. Vertinti ne vien tai, kas akivaizdu, bet ir tai, kam suprasti reikia laiko.
Man visada buvo svarbu ne tik tai, ką laikome savo rankose, bet ir tai, kas slypi už paties daikto. Žmogaus darbas, jo pasirinkimai, gyvenimo aplinkybės, laikmetis. Visa tai, kas kadaise buvo kažkieno dabartis, šiandien mums jau yra istorija.
Ir vis dėlto labiausiai mane žavi tai, kad šis pasaulis iki šiol geba nustebinti. Kad ir kiek sužinotum, visada atsiras kūrinys, istorija ar detalė, kuri primins, jog dar yra ką atrasti. Kuo daugiau sužinai, tuo labiau supranti, kiek daug dar lieka nepažinta.
Tokiomis akimirkomis supranti, kad esame tik trumpa daug ilgesnės istorijos dalis. Galbūt todėl šis pasaulis man toks artimas, o susidomėjimas juo ne tik neišblėso, bet tapo dar stipresnis.
Žydrūnas