Bjørn Wiinblad kūriniuose veidai apsupti žiedų, kostiumai apauga ornamentais, o nedidelė scena ant lėkštės primena knygos iliustraciją. Žvilgsnis seka liniją ir vis atranda kitą detalę: rankos judesį, paukštį, išraiškingą galvos apdangalą. Šiame pasaulyje ornamentas padeda pasakoti.
Danų menininkas dirbo su keramika, porcelianu, grafika, tekstile ir teatro scenografija. Skirtingose medžiagose išliko atpažįstamas jo braižas – vaizduotės kupinos figūros, kruopštus piešinys ir dėmesys pasakojimo nuotaikai.
Nuo spaudos raidės iki piešinio
Bjørn Wiinblad gimė 1918 metais Kopenhagoje. Jo kelias į meną prasidėjo nuo tipografo amato, vėliau jis studijavo Karališkojoje Danijos dailės akademijoje. Noras tapti iliustratoriumi susitiko su naujai atrasta keramika.
1945 metais Kopenhagos „Binger“ galerijoje surengta pirmoji jo paroda. Netrukus Wiinblad pradėjo bendradarbiauti su keramikos gamykla „Nymølle“, kūrė iliustracijas ir plakatus. Šios veiklos plėtojosi greta viena kitos: piešinys galėjo tapti knygos puslapiu, sienine plokštele ar teatro vaizdo dalimi.
Tokia kūrybos pradžia padeda suprasti jo santykį su daiktu. Wiinblad domino paviršius, kuriame gali atsirasti personažas, ornamentas ir pasakojimas.
Savitas balsas danų dizaine
Danų dizainas dažnai siejamas su santūrumu, aiškia konstrukcija ir medžiagos savybes pabrėžiančia forma. Wiinblad kūryba šį vaizdą praplečia. Jo darbuose daug puošybos, teatrališkumo ir fantazijos, tačiau jie išlieka lengvai atpažįstama Danijos taikomojo meno dalimi.
Oficialiame jo kūrybos pristatyme pabrėžiami vaizduotės kupini moterų personažai, fantastiniai gyvūnai ir gausūs ornamentai. Šias figūras galima matyti kaip savotiškus veikėjus: jų išvaizda, laikysena ir aplinka sukuria nuotaiką dar prieš bandant įvardyti siužetą.
Apžiūrint tokius kūrinius verta stabtelėti ties piešinio ritmu. Smulkūs ženklai ir augalinės formos užpildo erdvę, tačiau akis vis grįžta prie veido ar figūros gesto. Šis santykis tarp gausaus dekoro ir aiškaus personažo suteikia kompozicijai vientisumo.
Teatras, muzika ir pasakos
Teatras buvo svarbi Wiinblad profesinės veiklos dalis. Jis kūrė scenografiją, kostiumus ir plakatus, o muzikos bei pasakų temos atsispindėjo ir kituose darbuose.
Scenoje personažą atskleidžia kostiumas, judesys ir aplinka. Panašiai galima skaityti jo dekoruotas lėkštes ar vazas: drabužio ornamentas, gėlė ar figūrą supanti linija tampa vaizdo pasakojimo dalimi. Nedidelis paviršius sutalpina gana sudėtingą sceną.
Museum of Danish America surengtoje retrospektyvoje greta keramikos ir grafikos buvo pristatyti tekstilės kūriniai bei kasdienės aplinkos objektai. Tokia ekspozicija parodė kūrybos mastą – nuo vienetinių darbų iki plačiau gamintų daiktų, pasiekusių namų interjerus.
„Rosenthal“ ir porcelianas kaip scena
1957 metais prasidėjo Wiinblad bendradarbiavimas su Vokietijos porceliano gamintoju „Rosenthal“, trukęs beveik penkis dešimtmečius. Čia jo piešiniai ir figūrinės kompozicijos tapo reikšminga „studio-line“ kūrybos dalimi.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Mozarto operos įkvėptas servizas „Zauberflöte“, lietuviškai „Užburtoji fleita“. Operos veikėjai ir scenos perteikiami smulkiu reljefu. Baltame porceliane juos išryškina šviesa ir šešėlis, o „Sarastro“ versijoje kompoziciją papildo auksavimas.
Šiuose darbuose pasakojimas įgyja apčiuopiamą formą. Lėkštės kraštas tampa erdve figūroms, o reljefas kviečia objektą apžiūrėti keičiant žiūrėjimo kampą.
Laikas, metų ciklai ir žmogaus gyvenimas
Wiinblad kūryboje pasakojimas gali tęstis per kelių objektų seriją. 1965 metais jis sukūrė dvylikos mėnesių plokštelių ciklą „Nymølle“ gamyklai. Mėnesiai suteikė vaizdams seką ir galimybę vieną sceną skaityti greta kitos.
Museum of Danish America pristatytas spalio mėnesio kūrinys „Paradise“ vaizduoja obuolius skinantį vyrą ir į suknelę juos renkančią moterį. Paprastas veiksmas tampa proga stebėti figūrų tarpusavio ryšį, gestus ir kompozicijos detales.
Tokie kūriniai skatina žiūrėti lėtai. Pirmiausia pastebime bendrą sceną, paskui – tai, kaip ji papasakota.
Kūryba, peržengianti vieną medžiagą
Wiinblad paveldą sunku aprėpti vien porceliano istorija. Jo darbų įvairovė primena, kaip glaudžiai gali susitikti dailė, amatas, teatras ir kasdienė aplinka.
1966 metais menininkas apsigyveno Mėlynajame name Kongens Lyngby. Jis tapo ir namais, ir dirbtuve, kurioje Wiinblad gyveno iki mirties 2006 metais. Ši vieta leidžia jo kūrybą suprasti platesniame kontekste – kaip nuosekliai kuriamą aplinką.
Pažintis su Wiinblad gali prasidėti nuo vienos lėkštės ar vazos. Įsižiūrėjus joje atsiveria tai, kas jungia skirtingus kūrinius: pasakojimo pojūtis, savita linija ir gebėjimas suteikti kasdieniam daiktui personažo charakterį.
Šaltiniai
- Rosendahl Design Group – „Bjørn Wiinblad timeline“. Biografijos datos, mokslai, pirmoji paroda, bendradarbiavimas su „Nymølle“ ir „Rosenthal“, mėnesių plokštelių ciklas bei Mėlynasis namas.
- Rosendahl Design Group – „About Bjørn Wiinblad“. Menininko vaizdų pasaulis, ornamentika ir savita vieta danų dizaine.
- Rosenthal – „Bjørn Wiinblad“. Kūrybos sąsajos su teatru ir muzika, bendradarbiavimas su manufaktūra bei „Zauberflöte“ reljefai.
- Museum of Danish America – „The Whimsical World of Bjørn Wiinblad“. Kūrybos sričių įvairovė ir retrospektyvoje pristatytų darbų pavyzdžiai. Pirminę parodą parengė ARKEN modernaus meno muziejus Danijoje.