Ant porceliano dangtelio prasiskleidusi rožė, plona aukso linija palei indo kraštą, tarp žiedų nutūpęs drugelis. „Herend“ porcelianas kviečia įsižiūrėti į detales. Jo savitumas atsiskleidžia ne tik spalvinguose dekoruose, bet ir formoje, paviršiaus reljefe, smulkių elementų atlikime.
Šios Vengrijos manufaktūros istorijoje susitinka Europos stalo kultūra, susidomėjimas Rytų menu ir iš kartos į kartą perduodami amato įgūdžiai. Norint pažinti „Herend“, verta pažvelgti ir į jo kilmę, ir į darbą, slypintį už iš pirmo žvilgsnio lengvo porceliano objekto.
Nuo nedidelės dirbtuvės iki aristokratų užsakymų
„Herend“ manufaktūra įkurta 1826 metais. Jos pradžia siejama su Vince Stingliu, tačiau tolesnei raidai ypač svarbus buvo Móras Fischeris, manufaktūros istorijoje vadinamas antruoju jos įkūrėju.
Fischerio veiklos laikotarpiu atsirado užsakymų papildyti senesnius aristokratų porceliano servizus. Reikėjo pagaminti trūkstamas dalis, derančias prie Meiseno, Vienos, Sevro ir kitų manufaktūrų indų. Tokie užsakymai reikalavo išmanyti skirtingas formas, tapybos būdus bei dekoravimo tradicijas.
Ši patirtis padėjo „Herend“ pasirinkti kryptį – specializuotis meniškame rankų darbo porceliane. Gebėjimas suprasti ankstesnių meistrų kūrinius tapo pagrindu savitam manufaktūros braižui.
Svarbiu tarptautinio pripažinimo momentu tapo 1851 metų Didžioji paroda Londone. Joje pristatytas gėlėmis ir drugeliais dekoruotas servizas sulaukė karalienės Viktorijos dėmesio. Jos užsakymas ir su juo susijęs dekoro pavadinimas iki šiol primena šį manufaktūros istorijos etapą.
Ką reiškia rankų darbo porcelianas
Rankų darbas prasideda gerokai anksčiau, nei teptukas paliečia baltą indo paviršių. Oficialiai pristatomame „Herend“ gamybos procese matyti formavimas, liejimas į gipso formas, atskirų dalių sujungimas ir kruopštus jų užbaigimas prieš degimą.
Ypač iškalbingos smulkios skulptūrinės detalės. Porceliano rožė formuojama jungiant atskirus žiedlapius. Kiauraraščio angos išpjaunamos rankomis, o pinti porceliano krepšeliai kuriami iš atskirai formuojamų ir jungiamų juostelių.
Po pirmojo degimo objektai glazūruojami ir degami aukštesnėje temperatūroje. Tuomet ateina dekoravimo etapas: tapomi kontūrai, žiedai, lapai, paukščiai ar ornamentai. Auksuotiems elementams naudojamas tikras auksas, o dekoras sutvirtinamas papildomu degimu.
Todėl vertinant tokį objektą verta apžiūrėti ne vien pagrindinį piešinį. Rankenėlės jungtis, dangtelio detalė ar reljefo užbaigimas taip pat atskleidžia meistro darbą.
Forma, paviršius ir ornamentas
„Herend“ kūrinyje dekoras veikia kartu su forma. Ant lygaus paviršiaus ryškiau atsiskleidžia tapyba, o reljefinis kraštas suteikia papildomo ritmo. Banguota briauna, augalinės formos rankenėlė ar skulptūrinis dangtelio akcentas gali būti tokie pat svarbūs kaip centrinė gėlė.
Apžiūrint porcelianą įdomu keisti žiūrėjimo kampą. Iš priekio pirmiausia pastebime kompoziciją ir spalvas, o šoninė šviesa išryškina reljefą, paviršiaus nelygumus bei smulkių detalių modeliavimą. Fotografija gali parodyti bendrą įspūdį, tačiau būtent šios detalės dažnai paskatina objektą paimti į rankas ir apžiūrėti atidžiau.
Garsiausi „Herend“ dekorai
„Viktória“, dar vadinamas „Queen Victoria“, atpažįstamas iš spalvingų drugelių ir žydinčių šakų. Tolimųjų Rytų stilistikos įkvėpta kompozicija siejama su 1851 metų Londono paroda ir karalienės Viktorijos užsakytu servizu.
„Rothschild“ dekorą išskiria ant šakelių vaizduojami paukščiai, smulkūs vabzdžiai ir auksinės grandinėlės motyvas. Su juo siejamas pasakojimas apie baronienės pamestą vėrinį, vėliau rastą sode tarp paukščių. Pati manufaktūra šią istoriją pateikia kaip legendą.
„Fleurs des Indes“ kompozicijoje smulkios gėlės ir išlenkti lapai telkiami į stilizuotą krepšelį primenantį ornamentą. Su šiuo raštu susijęs santūresnis „Apponyi“, dar vadinamas „Chinese Bouquet“. Jo centre išryškinamas stilizuotas bijūnas. Manufaktūra šios versijos išpopuliarėjimą sieja su grafo Alberto Apponyi XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje užsakytu servizu. Skirtingi spalviniai variantai suteikia dekorui kitokį charakterį, tačiau pagrindinė motyvo sandara lieka atpažįstama.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis senesnį objektą
Pažįstamas dekoras yra geras pažinties pradžios taškas, tačiau vien jo nepakanka objekto amžiui ar autentiškumui nustatyti. Reikia kartu vertinti dugno ženklus, modelio ir dekoro žymėjimus, formą, atlikimo kokybę bei turimus kilmės duomenis.
Būklę verta apžiūrėti atskirai. Dėmesio reikalauja kraštai, rankenėlės, dangtelio detalės ir iškilūs žiedlapiai. Svarbu pastebėti įskilimus, nuskilimus, restauravimo požymius, auksavimo nusidėvėjimą ir naudojimo žymes. Aprašyme šie dalykai turėtų būti įvardyti aiškiai.
Taip pat verta atskirti manufaktūros istoriją nuo konkretaus daikto istorijos. Senas dekoro sumanymas savaime nereiškia, kad juo puoštas objektas pagamintas tuo pačiu laikotarpiu.
Porcelianas, kurį įdomu pažinti
„Herend“ galima vertinti dėl istorijos, meistrystės ar tiesiog dėl vienos patraukusios detalės. Vienam tai bus spalvingas drugelis, kitam – balto porceliano reljefas ar subtiliai nulipdyta rožė.
Pažinimas leidžia matyti daugiau: atskirti dekorų šeimas, suprasti formos ir ornamento santykį, įvertinti smulkiam elementui sukurti reikalingą darbą. Tuomet puodelis, indas ar dekoratyvinė lėkštė tampa ne vien interjero akcentu, bet ir apčiuopiamu amato istorijos fragmentu.
Šaltiniai
- Herend Porcelain Museum – „Fischer Mór rooms“. Manufaktūros pradžia, Móro Fischerio veikla ir ankstyvieji aristokratų užsakymai.
- Herend Porcelain Manufactory – „Technology“. Formavimo, rankų darbo detalių, degimo, tapybos ir auksavimo procesai.
- Herend Porcelain Manufactory – „Queen Victoria“ dekoro pristatymas. Gėlių ir drugelių motyvai, 1851 metų paroda ir karalienės užsakymas.
- Herend Porcelain Manufactory – „Rothschild“ dekoro pristatymas; „Herend Herald“, 2023/02. Paukščių ir grandinėlės motyvai bei su dekoru siejama legenda.
- „Herend Herald“, Nr. 62 – „A Subtle Décor“. „Fleurs des Indes“ ir „Apponyi“ ryšys, kompozicija ir spalvinės versijos.